Aktualijos

MAXIMA GRUPĖ, UAB (toliau – MAXIMA GRUPĖ) visus 2025 m. veiklą vykdžiusi penkiose šalyse, nuo gruodžio pabaigos veiklą tęsia trijose Baltijos šalyse. Vieninteliam įmonės akcininkui UAB „Vilniaus prekyba“ vykdant įmonių grupės struktūros pertvarką, 2025 m. gruodžio mėn. MAXIMA GRUPĖ valdomų bendrovių Lenkijoje ir Bulgarijoje akcijas perleido kitai „Vilniaus prekybos“ dukterinei įmonei.

MAXIMA GRUPĖS vadovė Jolanta Bivainytė, komentuodama rezultatus, akcentuoja verslo Baltijos šalyse stiprybę: „MAXIMA GRUPĖS sudėtyje likę Baltijos šalių prekybos tinklai yra mūsų stiprybė. Visų MAXIMA GRUPĖS pajamų dalis, gauta Baltijos šalyse, 2025 m. sudarė 64 proc. ir pirmą kartą perkopė 4 mlrd. eurų. Šiose namų rinkose norime išlaikyti „Maxima“ lyderystę, taigi koncentruosimės į veiklos procesų efektyvumą, vykdysime organinę plėtrą, toliau stiprinsime e. parduotuvę „Barbora“, - teigia J. Bivainytė.

2025 m. verslas vis dar veikė neapibrėžtumo sąlygomis – nerimą kėlė išlikusi įtempta geopolitinė situacija. Konkrečiai mažmeninei prekybai įtaką darė reikšmingai brangusios kai kurių maisto žaliavų kainos: brango jautiena, kiaušiniai, o kakavos, išauginusios ir šokolado plytelių kainą, taip pat kavos, obuolių kainų augimas prasidėjo dar 2024 m. Didėjęs MMA visose šalyse augino veiklos kaštus. Apskritai, 2025 metų iššūkiai savo pobūdžiu buvo panašūs kaip ir ankstesniais metais.

Apie 2025 m. konsoliduotus skaičius

Konsoliduotos MAXIMA GRUPĖS pajamos penkiose šalyse 2025 m., palyginti su 2024 m., augo 4,1 proc. ir pasiekė 6,35 mlrd. eurų, o  pelnas prieš mokesčius, palūkanas, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) sudarė beveik 510 mln. eurų. ir buvo 54 mln. EUR didesnis nei praėjusiais metais.

Reikšmingiausiai EBITDA augo dėl geresnių rezultatų Lenkijoje, kur EBITDA padidėjo 18,3 mln. eurų. Tai daugiausia lėmė efektyvesnis akcijų valdymas, patobulinti prekių užsakymo ir papildymo sprendimai, sumažinę produktų nurašymus parduotuvėse, taip pat suvaldytas veiklos sąnaudų augimas nepaisant spaudimo kaštams dėl didėjančio darbo užmokesčio rinkoje.

Taip pat, 2025 m. išsiskyrė geresniu MAXIMA Estija rezultatu, kur EBITDA augo 12 mln. eurų, t.y. 33 proc.  Geresnis rezultatas pasiektas tiek dėl didesnės bendrosios pardavimų maržos, tiek dėl veiklos sąnaudų efektyvumo. Bendroji marža gerėjo dėl konsoliduotų pirkimų rezultato, geriau subalansuoto akcijų gylio ir kainodaros valdymo. Sąnaudas valdyti padėjo efektyvesni procesai standartizuoto formato parduotuvėse, taip pat mažėję transporto kaštai, stabilios elektros, šildymo ir komunalinių paslaugų sąnaudos.

Prie EBITDA augimo prisidėjo ir e. komercijos segmente 7,9 mln. eurų, t.y. perpus, sumažėję nuostoliai. Baltijos šalyse nuostoliai sumažėjo 3 mln. eurų, tai pagrinde lėmė paslaugų mokesčių kainodaros pakeitimai, pasitraukimas iš nepelningų regionų, taip mažinant veiklos kaštus. Likęs pokytis – nuostolio sumažėjimas dėl 2024 m. nutrauktos BARBORA Polska veiklos.

Konsoliduotasis grynasis MAXIMA GRUPĖS pelnas 2025 m. sudarė 209 mln. eurų ir buvo 73 mln. eurų didesnis nei 2024 m. Šį didėjimą lėmė konsoliduotoje bendrųjų pajamų ataskaitoje pripažintas 77,6 mln. eurų pelnas iš Lenkijos ir Bulgarijos įmonių perleidimo. Neįtraukiant šios sumos, konsoliduotasis grynasis MAXIMA GRUPĖS pelnas iš veiklos 2025 m., palyginti su praėjusiais metais, mažėjo apie 5 mln. eurų.

2025 m. pradžioje MAXIMA GRUPĖ iš sukaupto pelno dividendams vieninteliam akcininkui UAB „Vilniaus prekyba“ skyrė 106 mln. eurų. Lėšos, gautos iš PARETAS B.V. už perleistus verslus Lenkijoje ir Bulgarijoje – 424 mln. eurų – dividendais „Vilniaus prekybai“ buvo išmokėtos metų pabaigoje.

Grupė 2025 m. išlaikė nuosaikų užsiskolinimo lygį: konsoliduotosios grynosios skolos ir EBITDA santykis 2025 m. pabaigoje siekė 1,49.

Trečdalis MAXIMA GRUPĖS pajamų – Lenkijoje ir Bulgarijoje

Daugiau nei trečdalį (2,28 mlrd. eurų) visų MAXIMA GRUPĖS pajamų 2025 m. sudarė pajamos Lenkijoje ir Bulgarijoje. Pajamos Lenkijoje augo 4,3 proc. iki 1,97 mlrd. eurų, o Bulgarijoje – 2,7 proc. iki 302 mln. eurų.

2025 m. investicijos Lenkijoje ir Bulgarijoje viršijo 80 mln. eurų ir buvo panašiame lygyje kaip ir ankstesniais metais. Lyginant su ankstesniais metais, Lenkijoje parduotuvių skaičius sumažėjo septyniomis parduotuvėmis, nors buvo atidarytos 33 naujos parduotuvės (23 nuosavos, 10 – franšizės), o Bulgarijoje tinklas paaugo penkiomis parduotuvėmis. Lėtesnę, nei buvo įprasta ankstesniais metais, plėtrą šiose šalyse lėmė parduotuvių formatų ir turimų lokacijų išgryninimo procesas.

Skirtingos rinkos sąlygos Baltijos šalyse

Mažmeninės prekybos augimas Baltijos šalyse skyrėsi ir atspindėjo skirtingas rinkos sąlygas bei vartotojų elgsenos tendencijas. 2025 m. MAXIMA GRUPĖS pajamos Baltijos šalyse, lyginant su ankstesniais metais, išaugo 4 proc.: Lietuvoje 5,4 proc. iki 2,33 mlrd. eurų, Latvijoje 3,2 proc. iki 1,14 mlrd. eurų, o Estijoje 0,4 proc. iki 601 mln. eurų. E. parduotuvių „Barbora“ pardavimai Baltijos šalyse augo 3,1 proc. iki 153 mln. eurų.

Lietuva išliko stipriausia rinka regione, kurioje vartotojų išlaidos augo ir mažmeninės prekybos tendencijos visus metus buvo iš esmės teigiamos. Tuo tarpu Latvijoje ir Estijoje maisto prekių mažmeninės prekybos rinka paaugo nežymiai, o padidėjęs jautrumas kainoms toliau darė įtaką klientų apsipirkimo įpročiams.

Šiame kontekste MAXIMA GRUPĖS prioritetu išliko kokybiškas asortimentas ir geriausia kaina mūsų klientams. Bene svarbiausia 2025 m. iniciatyva – „nukaltos kainos“. Šios kampanijos pagrindu dalis prekių kategorijų kiekvieną dieną be akcijų parduodama už įprastą žemą kainą. Pradėjus nuo kavos pupelių kategorijos Latvijoje ir Lietuvoje, dabar tokia kainodara taikoma vis platesniam asortimentui visose Baltijos šalyse. Pasiūlyti kokybišką asortimentą už žemą kainą padėjo privačių prekės ženklų asortimento plėtra. Privačiu prekės ženklu pažymėtų prekių pardavimai Baltijos šalyse pastaruosius trejus metus augo vidutiniškai apie 13 proc. kasmet. 2025 m. Baltijos šalyse investicijoms skirta 74 mln. eurų: rekonstruota 13 parduotuvių, kurių didelę dalį sudarė didžiausio formato parduotuvės, ir atidarytos 3 naujos parduotuvės, o 2021 m. pradėtas parduotuvių vienodinimo projektas yra baigiamajame etape.

Maisto bankams – produktų už 6 mln. eurų

Tvarumas išlieka svarbia MAXIMA GRUPĖS veiklos kryptimi, prisidedančia prie poveikio aplinkai mažinimo ir stiprinančia ilgalaikį verslo atsparumą. Vieni svarbiausių MAXIMA GRUPĖS tvarumo tikslų – dar 2024 m. pradžioje išsikelti mokslu grįsti klimato tikslai (SBTi): (1) iki 2030 m. 42 proc. sumažinti 1 ir 2 sričių šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas savo veikloje – 2025 m. pabaigoje, palyginti su baziniais 2021 m., šių sričių ŠESD emisijos buvo sumažintos 24,5 proc.; (2) iki 2027 m. pabaigoje 78,3 proc. tiekėjų yra išsikėlę SBTi tikslus – 2025 m. pabaigoje 19 proc. tiekėjų (vertinant pagal jų CO2e pėdsaką) jau yra oficialiai patvirtinę SBTi tikslus (2024 m. šis rodiklis buvo 16 proc.), be to, dar 3,8 proc. tiekėjų yra oficialiai paskelbę apie ketinimą tokius tikslus išsikelti.

Maisto atliekų mažinimas išlieka svarbia prevencine veiklos kryptimi, todėl Baltijos šalyse nustatytas tikslas – iki 2030 m. sumažinti maisto atliekų kiekį 30 proc., lyginant su 2023 m. 2025 m. daug dėmesio MAXIMA GRUPĖS įmonėse buvo skirta veiklos planavimo ir atsargų valdymo stiprinimui, siekiant aiškiau identifikuoti pagrindines maisto praradimų priežastis ir kryptingai taikyti prevencines priemones ateityje. Taip pat buvo toliau tęsiamas bendradarbiavimas su maisto bankais, nukreipiant vartoti tinkamus, tačiau neparduotus maisto produktus paramos ir labdaros organizacijoms – per metus MAXIMA GRUPĖS įmonės paaukojo apie 3,1 tūkst. tonų  vartoti tinkamų maisto produktų, kurių vertė siekė 6,3 mln. eurų. Nepaisant įgyvendintų eilės veiksmų, 2025 m. maisto atliekų kiekis (lyginant su 2023 m.) augo 15 proc., tačiau ir toliau numatyta taikyti papildomas priemones (pvz. peržiūrėti maisto atliekų apskaitos metodikas, maisto atliekų tvarkytojams perduodamus kiekius ir kt.), kad sutartas tikslas būtų pasiektas.

2025 m. MAXIMA GRUPĖS įmonės suteikė paramos už 1 mln. eurų. Teikdamos paramą, MAXIMA GRUPĖS įmonės didžiausią dėmesį skiria vaikų ir jaunimo švietimui bei sveikatai ir remia su tuo susijusius projektus ir iniciatyvas.